(detali)

Orai Pakruojyje

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Komentarai, nuomonės

Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

2017 m. liepos 7 d.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

KO­MEN­TA­RAS

Kal­bė­da­mi apie at­ly­gi­ni­mus, ne­dar­bą, in­ves­ti­ci­jas ar užim­tu­mą daž­niau­siai ban­do­me įsi­vaiz­duo­ti „vi­du­ti­nį“ vi­sos Lie­tu­vos pa­veiks­lą. Ta­čiau nors Lie­tu­va yra ma­ža vals­ty­bė, tarp jos re­gio­nų eg­zis­tuo­ja la­bai ne­ma­ži skir­tu­mai. Ar tai yra pro­ble­ma ir ar ją įma­no­ma iš­spręs­ti?

Lie­tu­va ne­tu­ri to­kios di­de­lės pro­ble­mos kaip Lat­vi­ja, kur kar­tais sa­ko­ma, kad yra Ry­ga ir vi­sa ki­ta. Lie­tu­vo­je yra ne vie­nas mies­tas, tu­rin­tis sa­vo iš­skir­ti­nu­mą ir sėk­mės is­to­ri­ją. Ta­čiau re­gio­ni­nė at­skir­tis iš­lie­ka vie­na opiau­sių ir sun­kiau­siai iš­spren­džia­mų pro­ble­mų.

Kaip pa­ma­tuo­ti re­gio­ni­nę at­skir­tį? Vi­sų pir­ma – pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. Ji nė­ra dra­ma­tiš­ka, Kau­nas ir Klai­pė­da at­ly­gi­ni­mais nuo Vil­niaus at­si­lie­ka tik maž­daug de­šim­ta­da­liu. Ta­čiau, pa­vyz­džiui, Pa­ne­vė­žy­je vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis yra maž­daug penk­ta­da­liu, o Šiau­liuo­se ket­vir­ta­da­liu ma­žes­nis nei Vil­niu­je. Ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se ato­trū­kis yra dar di­des­nis.

Tie­sa, šie skir­tu­mai nė­ra to­kie di­de­li ver­ti­nant skir­tin­gų mies­tų gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią. Taip yra to­dėl, kad ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se būs­to ir dau­ge­lio pro­fe­si­nių pa­slau­gų kai­nos yra ge­ro­kai ma­žes­nės nei Vil­niu­je. Be to, pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį dau­ge­lio mies­tų at­ly­gi­ni­mų ato­trū­kis nuo Vil­niaus be­veik ne­di­dė­jo, o kai ku­riais at­ve­jais, pa­vyz­džiui Kau­ne, net su­ma­žė­jo.

Ta­čiau apie gi­lė­sian­čią re­gio­ni­nę at­skir­tį sig­na­li­zuo­ja gy­ven­to­jų skai­čiaus po­ky­čiai.

Nuo 2001 me­tų iki šių me­tų pra­džios Lie­tu­vo­je gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo dau­giau nei 18 pro­cen­tų, ar­ba 640 tūks­tan­čių. Bet už šių skai­čių sle­pia­si la­bai skir­tin­gos ten­den­ci­jos. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus ap­skri­ty­je gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo tik 5 pro­cen­tais, o Šiau­lių, Tau­ra­gės ir Ute­nos ap­skri­ty­se – maž­daug 27 pro­cen­tais.

Vis dėlto svar­biau­sia yra ne gy­ven­to­jų skai­čius – ga­li­ma ras­ti lai­min­gų, kles­tin­čių ir kon­ku­ren­cin­gų vals­ty­bių, ku­rio­se gy­ve­na ma­žiau gy­ven­to­jų nei Lie­tu­vo­je. Daug svar­bes­nė yra vi­suo­me­nės struk­tū­ra. De­ja, čia re­gio­ni­niai skir­tu­mai ir bū­si­mos pro­ble­mos dar aki­vaiz­des­nės. Per tą pa­tį lai­ko­tar­pį dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų Vil­niaus ap­skri­ty­je su­ma­žė­jo tik 1,6 pro­cen­to, dau­ge­ly­je ki­tų ap­skri­čių su­ma­žė­jo apie 15 pro­cen­tų, o Šiau­lių ir Ute­nos ap­skri­ty­je dau­giau nei penk­ta­da­liu.

Apie re­gio­no atei­ties po­ten­cia­lą ir pro­ble­mas daug pa­sa­ko ir vai­kų skai­čius. Čia si­tua­ci­ja yra, de­ja, dar liūd­nes­nė.

Nuo šio am­žiaus pra­džios vai­kų iki 15 me­tų Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo be­veik 40 pro­cen­tų. Dau­ge­ly­je ap­skri­čių jų su­ma­žė­jo dau­giau nei per pu­sę, ir tik Vil­niaus ap­skri­tis ga­li pa­si­guos­ti šiek tiek kuk­les­niu, bet vis tiek 18 pro­cen­tų sie­ku­siu kri­ti­mu.

Ma­žė­jan­tis vai­kų ir dar­bin­gų gy­ven­to­jų skai­čius sig­na­li­zuo­ja apie bū­si­mus iš­šū­kius. Ši ten­den­ci­ja ap­sun­ki­na in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą ir ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų kū­ri­mą. Vil­niaus ap­skri­ty­je su­kaup­ta du treč­da­liai vi­sų tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, o Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos ap­skri­tys drau­ge yra pri­trau­ku­sios dau­giau nei 90 pro­cen­tų vi­sų už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų.

In­ves­ti­ci­jų ir dar­bo vie­tų trū­ku­mas ne­ska­ti­na at­ly­gi­ni­mų au­gi­mo, o mies­tas ne­ga­li tap­ti trau­kos cent­ru jau­niems, ką tik iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­siems dar­buo­to­jams. Ga­liau­siai be jų vėl sun­ku ti­kė­tis ir vi­daus, ir už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų – įsi­su­ka už­bur­tas ra­tas. Ar įma­no­ma jį nu­trauk­ti ir kiek pa­stan­gų tam skir­ti?

Re­gio­ni­nė at­skir­tis ir mer­dė­jan­tys mies­tai nė­ra uni­ka­li Lie­tu­vos pro­ble­ma – net JAV ir ki­tos tur­tin­gos vals­ty­bės tu­ri už­ge­su­sių, praei­ty­je skais­čiai švie­tu­sių pra­mo­ni­nių mies­tų. Ir, de­ja, jų at­gai­vi­ni­mas yra la­bai ne­leng­va už­duo­tis.

Daž­niau­siai eko­no­mis­tai tei­gia, kad vy­riau­sy­bės tu­ri rū­pin­tis žmo­nė­mis, o ne te­ri­to­ri­jo­mis. Ki­taip sa­kant, kar­je­rą pra­de­dan­čių jau­nuo­lių ir ki­tų spe­cia­lis­tų mig­ra­ci­ja į di­des­nius ir daž­niau­siai pro­duk­ty­ves­nius re­gio­nus yra na­tū­ra­lus pro­ce­sas, ku­rio me­tu jie tu­ri dau­giau ga­li­my­bių, įgau­na dau­giau pa­tir­ties, su­ku­ria di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę ir gau­na di­des­nes pa­ja­mas.

Kar­je­ros ga­li­my­bės, ži­no­ma, yra svar­biau­sias kri­te­ri­jus ren­kan­tis gy­ve­ni­mo vie­tą, ta­čiau gre­ta yra dau­gy­bė ki­tų veiks­nių – lais­va­lai­kio ga­li­my­bės, mo­kyk­lų, svei­ka­tos ap­sau­gos ir ki­tų vie­šų­jų pa­slau­gų ko­ky­bė. Pers­kirs­tant vals­ty­bės biu­dže­to ir ES pa­ra­mos fon­dų lė­šas ga­li­ma su­stip­rin­ti ma­žes­nių mies­te­lių kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą, bet pa­tir­tis ro­do, kad to neuž­ten­ka.

Lie­tu­vo­je sa­vi­val­da yra silp­na, įga­lio­ji­mai ir ga­lios – ri­bo­tos. Ga­na skur­dūs biu­dže­tai, be­veik neeg­zis­tuo­jan­čios ga­li­my­bės nu­sta­ty­ti pa­trauk­les­nius mo­kes­čių ta­ri­fus – vi­sa tai su­var­žo sa­vi­val­dy­bių ga­li­my­bes pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jų ir gy­ven­to­jų. Ži­no­ma, cha­riz­ma­tiš­ki, ta­len­tin­gi ir pa­trio­tiš­ki sa­vi­val­dy­bių dar­buo­to­jai ga­li pa­siek­ti la­bai daug net ir su ri­bo­tais fi­nan­si­niais iš­tek­liais. Bet ar ži­no­jo­te, kad rin­ki­mus lai­mė­ju­sio sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio dar­bas yra lai­ko­mas vi­suo­me­ni­ne veik­la, už ku­rią at­ly­gis daž­niau­siai ne­sie­kia nė pu­sės mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo? Sa­vi­val­dos re­for­mos kryp­tis yra aiš­ki.

Su­vo­kiant na­tū­ra­lias re­gio­ni­nės at­skir­ties prie­žas­tis, ne­rei­kė­tų at­mes­ti ga­li­my­bės, kad šia­me am­žiu­je ma­ty­si­me be­si­kei­čian­čias ten­den­ci­jas – iš spūs­čių ir triukš­mo var­gi­na­mų did­mies­čių gy­ven­to­jai pa­suks į ma­žes­nius mies­te­lius. Vis ma­žes­nė da­lis pro­fe­sio­na­lų bus pri­riš­ti prie sa­vo dar­bo vie­tos, vis dau­giau dar­buo­to­jų dirbs nuo­to­li­nį dar­bą. Vis svar­biau bus ne greit­ke­liais ir ge­le­žin­ke­liais per­vež­ti pre­kes ar sa­vo kū­ną, o grei­tai ir pa­ti­ki­mai per­duo­ti duo­me­nis. Šian­dien in­ži­nie­rius į dar­bą va­žiuo­ja va­lan­dą su­gaiš­da­mas spūs­ty­se, ry­toj gal ger­da­mas ka­vą ant Brid­vai­šio eže­ro kran­to val­dys 3D spaus­din­tu­vus Kruo­nio pra­mo­ni­nia­me par­ke.

Pi­gios dar­bo jė­gos era jau praei­ty­je, o re­gio­nai tu­rės spe­cia­li­zuo­tis ir ieš­ko­ti ki­tų kon­ku­ren­ci­nių pra­na­šu­mų.

Jau tu­ri­me ku­ror­ti­nių mies­te­lių, ku­rie vie­tos ir už­sie­nio tu­ris­tų su­lau­kia iš­ti­sus me­tus. Lie­tu­va tur­būt ne­taps vie­nu di­de­liu ku­ror­tu, ta­čiau se­nė­jan­čia­me ir vis tur­tin­ges­nia­me pa­sau­ly­je kiek­vie­nas re­gio­nas ga­li ras­ti nepa­nau­do­tų ga­li­my­bių ir neuž­pil­dy­tų ni­šų – įvai­riau­sių svei­ka­tin­gu­mo, rek­rea­ci­jos, gy­dy­mo, slau­gos, spor­to ir ki­tų pra­mo­gų pa­slau­gų rei­kės vis dau­giau. Ti­kė­ti­na, kad XXI am­žiu­je vy­raus ne daik­tų ga­min­to­jai, o nau­jus po­rei­kius ku­rian­tys, po­ty­rius ge­ne­ruo­jan­tys, svei­ka­tą pa­lai­kan­tys ir lais­va­lai­kį už­pil­dan­tys vers­lai.

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

Dienos populiariausi

Susituokė meras Saulius Gegieckas (15)

2017 m. liepos 14 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas