(detali)

Orai Pakruojyje

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Atolankos

Romėnų atvykimo į priešistorinę Lietuvą 2030 metų jubiliejus

2017 m. rugpjūčio 25 d.
dr. Vaidotas KANIŠAUSKAS

Pir­mie­ji ro­mė­nai, va­do­vau­ja­mi Ne­ro Clau­dius Dru­sus Ger­ma­ni­cus, jū­ros ke­lią į ais­čių že­mes at­ra­do 12 m. pr. Kr.

Pa­gal Jo­ną Dlu­go­šą (1415–1480), šie­met su­kan­ka 2030 me­tų, kai lie­tu­vių pro­tė­viai ro­mė­nai pa­trau­kė į prie­šis­to­ri­nes lie­tu­vių – ais­čių že­mes. Ta pro­ga ir pa­ra­šy­tas šis straips­nis, no­rint pa­ro­dy­ti nors ir ne­ryš­kius, pir­muo­sius ro­mė­nų pėd­sa­kus lie­tu­vių – ais­čių že­mė­je.

Da­ta

Bet pir­miau­sia te­gu kal­ba pa­ts J. Dlu­go­šas. „Len­kų is­to­ri­jo­je“ jis ra­šo: „Lie­tu­viai, že­mai­čiai ir jot­vin­giai, kad ir skir­tin­gai pa­si­va­di­nę ir pa­si­skirs­tę į dau­ge­lį šei­my­nų, ka­dai­se bu­vo vie­na gen­tis, kil­di­nan­ti sa­ve iš ro­mė­nų ir ita­lų. <...> jie, pa­li­kę Ro­mą, su vi­su tur­tu ir ver­gais 740 m. nuo Ro­mos įkū­ri­mo (Ro­ma įkur­ta 753 m. pr. Kr.) pa­trau­kė į šiau­rės kraš­tus, kad ten sau­giai ir be pa­vo­jaus ga­lė­tų gy­ven­ti.“ (BRMŠ I, 577–578).

Iš teks­to su­ži­no­me orien­ta­ci­nę da­tą – 13 m. pr. Kr., ku­ri tam­pa at­skai­tos taš­ku to­li­mes­niems ieš­ko­ji­mams. Kas svar­baus vy­ko tuo me­tu Ro­mos im­pe­ri­jo­je? Kur, ku­rio­je vie­to­je pra­dė­ti paieš­kas? Jei pra­de­da­me ar­čiau ais­čių že­mės, ta­da ky­la ki­tas klau­si­mas – ka­da ro­mė­nai at­ra­do jū­ros ke­lius iki ais­čių?

He­ro­jus

Pa­si­ro­do, kad 13 m. pr. Kr. šiau­ri­nė­je Ga­li­jo­je ki­lo maiš­tas. No­rė­da­mas jį už­gniauž­ti, im­pe­ra­to­rius Au­gus­tas (Gaius Ju­lius Cae­sar Oc­ta­via­nus Au­gus­tus, 63 m. pr. Kr.–14 m. po Kr.) siun­čia į tas pro­vin­ci­jas sa­vo sū­nė­ną (nors ga­li bū­ti, kad tik­rą­jį sū­nų) Klau­di­jų Dru­zą (Ne­ro Clau­dius Dru­sus Ger­ma­ni­cus, 38 m. pr. Kr.–9 m. pr. Kr.), pa­skir­da­mas jį šiau­ri­nės Ga­li­jos pro­vin­ci­jų vie­ti­nin­ku.

Klau­di­jus Dru­zas ne­spė­jo ap­šil­ti ko­jų, kai pa­val­džioms pro­vin­ci­joms iš­ki­lo nau­ja grės­mė – į jas įsi­ver­žė ke­lios ger­ma­nų gen­tys. Klau­di­jus Dru­zas su sa­vo le­gio­nais (ka­ro me­tu tu­rė­jo iki 5 le­gio­nų) iš­stū­mė ger­ma­nus iš sa­vo pro­vin­ci­jų, pe­rė­jo Rei­ną ir įsi­ver­žė į prie­šų te­ri­to­ri­ją. Taip ke­le­rius me­tus – iki 9 m. pr. Kr. – kar­ve­dys Dru­zas sėk­min­gai ko­vė­si su prie­šais (žr. 2 pav.), už ką 9 m. pr. Kr. Ro­mos se­na­tas iš­rin­ko jį kon­su­lu ir su­tei­kė gar­bin­gą Ger­ma­ni­ko pra­var­dę (var­dą), su pa­vel­dė­ji­mo tei­se pa­li­kuo­nims. Gai­la, kad tais pa­čiais me­tais Dru­zas Ger­ma­ni­kas mi­rė, kai nu­kri­tęs nuo ark­lio ga­vo krau­jo už­krė­ti­mą.

Jū­ri­nė eks­pe­di­ci­ja

Kar­ve­dys Dru­zas 12 m. pr. Kr. Šiau­ri­nė­je Ga­li­jo­je prie Rei­no or­ga­ni­za­vo pir­mą­ją jū­ri­nę – ka­ri­nę gin­ta­ro eks­pe­di­ci­ją, apie ku­rią kal­ba ar­cheo­lo­gė Aud­ro­nė Bliu­jie­nė mo­nog­ra­fi­jo­je „Lie­tu­vos prie­šis­to­rės gin­ta­ras“. Da­lis tos eks­pe­di­ci­jos marš­ru­to ma­ty­ti 2 pav.

Eks­pe­di­ci­ja tu­rė­jo tris tiks­lus: ras­ti gin­ta­ro, at­lik­ti Jut­lan­di­jos pu­sia­sa­lio ir ap­lin­ki­nių sa­lų žval­gy­bą, kad pa­leng­vin­tų to­li­mes­nes ko­vas su ger­ma­nais, ir nu­sta­ty­ti, kiek to­li šiau­rė­je į ry­tus tę­sia­si Ger­ma­ni­jos že­mės.

Yra ži­no­ma, kad Dru­zo eks­pe­di­ci­ja nuo Rei­no že­mu­pio pa­sie­kė Fry­zų sa­las, Em­so ir Vė­ze­rio žio­tis bei El­bės že­mu­pį – t.y. nu­plau­kė maž­daug 450 km. Ma­no­ma, kad eks­pe­di­ci­jos lai­vai to­liau ty­rė Jut­lan­di­jos pu­sia­sa­lio va­ka­ri­nę da­lį – dar nu­plauk­da­mi apie 450 km, nes to­je Jut­lan­di­jos pu­sė­je bu­vo vie­na iš gin­ta­ro ra­dim­vie­čių.

Pli­ni­jus Vy­res­ny­sis (Cai­nus Pli­ni­jus Se­cun­dus, 23–79 m. po Kr.), sa­vo „Gam­tos is­to­ri­jo­je“ (Hist. Nat., IV kn., 97) taip ra­šė apie tą eks­pe­di­ci­ją: „Pa­sa­ko­ja­ma, kad sri­tys iki Vist­los upės gy­ve­na­mos sar­ma­tų, ve­ne­dų, ski­rų ir hi­rų

. To­je pu­sė­je 23 sa­los ro­mė­nams yra pa­žįs­ta­mos iš gink­lų. Iš jų ži­no­miau­sia yra Bur­ca­na, mū­siš­kių va­di­na­ma Fa­ba­ria dėl ten au­gan­čių lau­ki­nių pu­pų vai­sių, to­liau Glae­sa­ria, ka­rei­vių taip va­din­ta dėl gin­ta­ro, o bar­ba­rų duo­tas var­das yra Aus­te­ra­via, be to, yra Ac­ta­nia“.

Pa­žo­džiui ver­čiant, glae­sa­ria reiš­kia Gin­ta­ro sa­la. Na­tū­ra­lu ma­ny­ti, kad Glae­sa­ria ir Aus­te­ra­via sa­los yra Fry­zų sa­los?! Ki­to­je „Gam­tos is­to­ri­jos“ vie­to­je Pli­ni­jus Vy­res­ny­sis dar kar­tą mi­ni tas sa­las, ta­čiau sa­ko, kad jas at­ra­do Ce­za­rio Ger­ma­ni­ko lai­vai. Dru­zas bu­vo va­di­na­mas Ger­ma­ni­ku ir ga­lė­jo bū­ti pa­va­din­tas Ce­za­riu Ger­ma­ni­ku, nes pri­klau­sė Ce­za­rių gi­mi­nei. Iš ki­tos pu­sės, kai ku­rie is­to­ri­kai, rim­tai ne­si­gi­lin­da­mi, pri­ski­ria tų sa­lų at­ra­di­mą Dru­zo sū­nui Ce­za­riui Ger­ma­ni­kui (Ger­ma­ni­cus Ju­lius Cea­sar, 15 m. pr. Kr.–19 m. po Kr.), o tai yra rim­tas tik­rų įvy­kių tuo­se van­de­ny­se iš­krai­py­mas, nes pa­grin­di­niai jū­rų mū­šiai ir sa­lų at­ra­di­mai jau bu­vo praei­ty­je. Jei­gu bū­tų ki­taip, tai K. Ta­ci­tas sa­vo „Ana­luo­se“, ku­riuo­se ne­ma­žai kal­ba­ma apie Dru­zo sū­nų Ger­ma­ni­ką, bū­tų apie tai pa­sa­kęs.

Jū­ros ke­lio iki ais­čių pa­jū­rio at­ra­di­mas!

1) Aps­kai­čia­vęs at­stu­mą, ku­rį lai­vai ga­li nu­plauk­ti nuo Rei­no upės žio­čių iki Jut­lan­di­jos pu­sia­sa­lio vir­šaus, gau­nu apie 900 (dau­giau­sia 1000) km. Čia lai­vai plau­kia ma­ty­da­mi pa­kran­tę, to­dėl ne­ga­li pa­si­klys­ti! Pa­na­šų at­stu­mą Vulfs­ta­nas IX a. nu­plau­kė per 7 pa­ras. Bū­tų juo­kin­ga ma­ny­ti, kad rim­ta ka­ri­nė – jū­ri­nė eks­pe­di­ci­ja tę­sė­si tik vie­ną sa­vai­tę (su grį­ži­mu at­gal – dvi sa­vai­tes).

Per mė­ne­sį ro­mė­nų lai­vai ne­sun­kiai bū­tų pa­sie­kę ais­čių – Prū­si­jos ir da­bar­ti­nės Lie­tu­vos – pa­jū­rį. Tai gal­būt taip ir bu­vo, ir Pli­ni­jaus Vy­res­nio­jo pa­sa­ko­ji­mas apie šiau­ri­nę Ger­ma­ni­jos pa­kran­tę (IV kn., 97), pra­de­dant nuo Vys­los upės ir trau­kiant į va­ka­rus, kaip tik ir yra tos Dru­zo jū­ri­nės eks­pe­di­ci­jos at­pa­sa­ko­ji­mas. To pa­sa­ko­ji­mo pa­bai­go­je žo­džiai pa­žįs­ta­mos iš gink­lų ver­čia ma­ny­ti, kad to­liau mi­ni­mos 23 sa­los Dru­zo bu­vo nu­ka­riau­tos, o ki­tos pa­strai­po­je mi­ni­mos sa­los, t.y. Bal­ti­jos pa­jū­ris, bu­vo ap­lan­ky­tas tai­kiai.

Kiek lai­vų bu­vo eks­pe­di­ci­jo­je? Tik­riau­siai pa­kan­ka­mai, nes 2 pav. mes ma­to­me pa­žy­mė­tus jū­rų mū­šius. Tuo­se pa­čiuo­se van­de­ny­se Dru­zo sū­nus kar­ve­dys Ger­ma­ni­kas 15 m. po Kr. bu­vo su­so­di­nęs į lai­vus 4 le­gio­nus, o tai yra apie 20 tūkst. ka­rių. Mi­nė­ti Ger­ma­ni­ko Ce­za­rio lai­vai pa­te­ko į aud­rą – daug lai­vų žu­vo ar­ba din­go be ži­nios. Ka­dan­gi aud­ros me­tu lai­vai nu­tols­ta nuo pa­kran­tės, kad ne­su­duž­tų, tai da­lis to ka­ri­nio lai­vy­no lai­vų ga­lė­jo bū­ti aud­ros nu­neš­ti į Bal­ti­jos jū­rą, o ten jau ran­ka pa­sie­kia­mas ais­čių pa­jū­ris.

2) Ar bu­vo ži­no­mas šiau­ri­nis jū­ros ke­lias iki ais­čių pa­kran­tės? Ne­la­bai ži­no­mas, nes An­ti­kos au­to­rių vei­ka­luo­se pa­tei­kia­mi prieš­ta­rin­gi duo­me­nys – tuo įsi­ti­kin­ti ga­li­ma per­žvel­gus Pli­ni­jaus Vy­res­nio­jo en­cik­lo­pe­di­nį vei­ka­lą „Gam­tos is­to­ri­ja“. Kad šiau­ri­nis jū­ros ke­lias virš Ger­ma­ni­jos ta­da bu­vo ne­la­bai ži­no­mas, ro­do ir tuo­met dar ne­baig­tas Ag­ri­pos (Mar­cus Vip­sa­nius Ag­rip­pa, 63–12 m. pr. Kr.) su­da­ro­mas pa­sau­lio že­mė­la­pis.

Pa­si­ro­do, kad im­pe­ra­to­riaus Au­gus­to bend­ra­žy­gis kar­ve­dys Ag­ri­pa su­da­ri­nė­jo pa­sau­lio že­mė­la­pį, pa­si­telk­da­mas ne­ma­žus im­pe­ri­jos ad­mi­nist­ra­ci­nius ir ka­ri­nius re­sur­sus. Ger­ma­ni­jos šiau­ri­nė jū­ri­nė pa­kran­tė ne­bu­vo ge­rai ži­no­ma, nes ki­taip ne­bū­tų jos tir­ti siun­tę Dru­zo lai­vy­no (eks­pe­di­ci­jos).

Iki kur nu­plau­kė Dru­zo or­ga­ni­zuo­ta eks­pe­di­ci­ja? Grei­čiau­siai iki Vys­los upės, nes pir­mą kar­tą apie ją už­si­me­na pa­ts Ag­ri­pa sa­vo ko­men­ta­ruo­se prieš pat sa­vo mir­tį 12 m. pr. Kr., sa­ky­da­mas, kad Vys­la ski­ria Ger­ma­ni­ją nuo Da­ki­jos (grei­čiau­siai Da­ki­ja rei­kia su­pras­ti kaip ki­tas že­mes). Tik Dru­zo jū­ri­nės eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai ga­lė­jo taip grei­tai in­for­muo­ti Ag­ri­pą apie Vys­los upę, nes ki­tas Vys­los upės pa­mi­nė­ji­mas bu­vo be­veik po šim­to me­tų Pli­ni­jaus Vy­res­nio­jo „Gam­tos is­to­ri­jo­je“.

To­je kny­go­je yra ap­ra­šy­ta ir ant­ro­ji (62 m. po Kr.), jau sau­su­mos, gin­ta­ro eks­pe­di­ci­ja į ais­čių pa­jū­rį prie Vys­los že­mu­pio, Sem­bos pu­sia­sa­lio. Iš tos eks­pe­di­ci­jos ap­ra­šo ir Kor­ne­li­jaus Ta­ci­to kny­gos „Ger­ma­ni­ja“ aiš­kė­ja, kad ro­mė­nai I a. pa­bai­go­je jau ge­rai ži­no­jo, kad ge­riau­sias gin­ta­ras ir dau­giau­sia jo yra Sem­bos pu­sia­sa­ly, ku­rį ta­da lai­kė di­de­le sa­la. Tai­gi Gin­ta­ro sa­la yra grei­čiau­siai Sem­bos pu­sia­sa­lis. K. Ta­ci­tas „Ger­ma­ni­jo­je“ ap­ra­šy­da­mas gin­ta­ro rin­ki­mą nu­ro­do tik vie­ną gen­tį, ku­ri tuo už­sii­ma – ais­čių gen­tį – mū­sų pro­tė­vius.

Da­bar is­to­ri­kai ma­no (žr. S. Ka­ra­liū­nas. „Bal­tų praei­tis is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se“. I, II), kad sa­vo dar­buo­se ir Pli­ni­jus Vy­res­ny­sis, ir Kor­ne­li­jus Ta­ci­tas, ir ki­ti ro­mė­nų ra­šy­to­jai duo­me­nis apie pa­sau­lio tau­tas ir jų dis­lo­ka­vi­mo vie­tas ėmė iš Ag­ri­pos pa­sau­li­nio že­mė­la­pio, ku­rio su­da­ry­mą po Ag­ri­pos mir­ties tę­sė jo se­suo Vip­sa­ni­ja Po­la, o ga­lu­ti­nai už­bai­gė im­pe­ra­to­rius Au­gus­tas 7 m. po Kr. Že­mė­la­pis bu­vo 9 m aukš­čio ir 18 m plo­čio ir iki mū­sų die­nų neiš­li­ko. Ta­čiau nuo Dru­zo jū­ri­nės eks­pe­di­ci­jos 12 m. pr. Kr. iki 7 m. po Kr. jo­kie ki­ti ro­mė­nų lai­vai šiau­ri­niu Ger­ma­ni­jos pa­jū­riu ne­plau­kio­jo! Tai­gi – ke­li Dru­zo lai­vai tu­rė­jo pa­siek­ti ais­čių pa­kran­tes, kad pa­sau­lio že­mė­la­pis bū­tų kuo grei­čiau už­baig­tas.

Iš­va­da. La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad Dru­zo Ger­ma­ni­ko ka­ro lai­vai eks­pe­di­ci­jos me­tu pir­mie­ji iš ro­mė­nų ga­lė­jo pa­siek­ti Sem­bos pu­sia­sa­lį 12 m. pr. Kr. Na­tū­ra­lu, kad jie tu­rė­jo čia pa­lik­ti tam tik­rus pėd­sa­kus, ku­rių ir paieš­ko­si­me.

Pir­ma­sis ro­mė­nų pėd­sa­kas ais­čių – prū­sų že­mė­je

Vys­los že­mu­py­je IX a. ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se už­fik­suo­ta Tru­so (Dru­so) gy­ven­vie­tė – mies­tas. Tiks­liau, IX a. Ang­li­jos ka­ra­lius Alf­re­das Di­dy­sis bu­vo siun­tęs Vulfs­ta­ną pa­ty­ri­nė­ti kraš­tą pa­lei piet­ry­ti­nę Bal­ti­ją. Oro­si­jaus vi­suo­ti­nės is­to­ri­jos ver­ti­mo prie­de Al­ber­tas Di­dy­sis pri­dė­jo Vulfs­ta­no pa­sa­ko­ji­mą apie jo ke­lio­nę iš Hai­ta­bu mies­to Da­ni­jo­je į Tru­so (Dru­so) mies­tą Ais­ma­rių pa­kran­tė­je (da­bar ne­to­li Elb­lag Len­ki­jo­je).

Vulfs­ta­nas pa­sa­ko­jo, kad jis iš Hae­tu­mo (da­bar Hai­ta­bu prie Šlėz­vin­go) po sep­ty­nių ke­lio­nės bu­ri­niu lai­vu die­nų ir nak­tų pa­sie­kęs Dru­so. Ven­dų kraš­tas (Wit­land) vi­są ke­lią bu­vo de­ši­nė­je pu­sė­je iki pat Vys­los žio­čių. Vys­la (Wis­le) esan­ti la­bai pla­ti upė, te­kan­ti tarp Vit­lan­do ir ven­dų že­mės; Vit­lan­das pri­klau­sąs ais­čiams (to es­tum). Vys­la iš­te­ka iš ven­dų že­mės ir įte­ka į Ais­ma­res. Į Ais­ma­res iš ry­tų įte­kan­tis El­bin­gas (Il­fing), iš to eže­ro, ant ku­rio kran­to sto­vi Dru­so mies­tas.

Kal­bi­nin­kas S. Ka­ra­liū­nas ma­no, kad „iš­li­pęs Tru­so mies­te, Pa­gu­dė­je, Wulfs­ta­nas, jei­gu jis bu­vo ang­lo­sak­sas, iš­gir­dus Dru­so ir El­bing var­dus – ga­lė­jo tar­ti Tru­so ir Il­fing.

Šie pa­va­di­ni­mai pa­liu­dy­ti is­to­ri­niuo­se Vo­kie­čių or­di­no šal­ti­niuo­se: Dru­sin(e) (1243 m.), Dru­sa (1243 m.), El­bing (1238 m.), El­binc (1238 m.).“

Aiš­ku, šiuo­lai­ki­niai kal­bi­nin­kai ga­li, kaip tik no­ri, kil­din­ti Dru­so var­do at­si­ra­di­mą, ta­čiau, kad kar­ve­džio Dru­zo var­das Sem­bo­je yra su­si­jęs su Dru­zo jū­ri­ne eks­pe­di­ci­ja, vi­sai ga­li­mas da­ly­kas. Tai, kad to­kiu var­du eg­zis­tuo­ja eže­ras, ant ku­rio kran­to bu­vo Dru­zo gy­ven­vie­tė, to­kią min­tį dar la­biau su­stip­ri­na, nes van­den­var­džiai iš­lie­ka il­giau.

Ant­ra­sis ro­mė­nų pėd­sa­kas

Kal­bi­nin­kas S. Ka­ra­liū­nas sa­vo kny­go­je „Bal­tų et­no­ni­mai“ nag­ri­nė­ja Vit­lan­do ir vi­tin­gų var­dus is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se. S. Ka­ra­liū­nas kons­ta­tuo­ja, kad toks Prū­si­jos var­das Vit­lan­das bu­vo, ir nu­ro­do, ku­riuo­se ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se jis pa­si­ro­do ir ka­da ne­pa­si­ro­do.

Vi­tin­gai ge­riau­siai pa­liu­dy­ti Sem­bo­je ir reiš­kė di­duo­me­nę, so­cia­liai aukš­čiau­sią gru­pę, ku­ri bu­vo va­di­na­ma an­ti­qui vi­tin­gi – ape­lia­ci­ja į ro­mė­nų lai­kus aki­vaiz­di. S. Ka­ra­liū­nas ma­no, kad žo­džio vi­tin­gai kil­mė sly­pi žo­dy­je vy­tis (ne­kir­čiuo­tas).

Vi­tis – lot. 1) cen­tu­rio­no laz­da (iš vyn­ša­kės), 2) cen­tu­rio­no pa­rei­gos. Cen­tu­rio­nas bu­vo se­no­vės Ro­mos ka­ri­nin­ko ti­tu­las – laips­nis nuo Ma­jaus re­for­mų lai­kų. Dau­gu­ma cen­tu­rio­nų va­do­va­vo cen­tu­ri­joms (le­gio­no da­lis iš 80 žmo­nių), ta­čiau kai ku­rie tu­rė­da­vo ir aukš­tes­nes pa­rei­gas, ga­lė­da­vo va­do­vau­ti ir ko­hor­toms (500 ka­rių).

Cen­tu­rio­nai bu­vo pro­fe­sio­na­lūs ka­ri­nin­kai, ki­lę iš ei­li­nių ka­rių po il­go tar­ny­bos lai­ko (vi­du­ti­niš­kai po 16 tar­ny­bos me­tų). Jie tu­rė­jo iš­skir­ti­nius šar­vus, šal­mą, ant­blauz­džius, kai­rė­je pu­sė­je ne­šio­jo gla­di­jų, o de­ši­nė­je pa­pras­tai lai­ky­da­vo vyn­me­džio laz­dą vi­tį, kaip ran­go ženk­lą, ku­riuo baus­da­vo ne­pak­lus­nius ka­rius – le­gio­nie­rius. Vi­tis bū­da­vo apy­tiks­liai 3 pė­dų, t.y. 1 m il­gio rykš­tė, ku­rią cen­tu­rio­nai nau­do­da­vo Ro­mos ka­riuo­me­nė­je ir ka­ri­nia­me jū­rų lai­vy­ne.

Rei­kia ma­ny­ti, kad Dru­zo jū­ri­nė­je eks­pe­di­ci­jo­je lai­vams va­do­va­vo cen­tu­rio­nai. To­dėl tarp tų ro­mė­nų lai­vų, ku­rie pa­sie­kė ais­čių že­mes ir įsi­kū­rė Sem­bo­je, ka­rei­vių ir jū­rei­vių aukš­čiau­sias ran­gas bu­vo cen­tu­rio­nas, ku­rio val­džios ženk­las vi­tis lai­kui bė­gant ga­lė­jo tap­ti iš­skir­ti­niu kil­min­gų­jų, ku­rie da­bar va­di­no­si an­ti­qui vi­tin­gi, po­žy­miu.

Na­tū­ra­lu, kad vi­tin­gų (vy­čių) ša­lis lai­kui bė­gant ga­vo Vit­lan­di­jos var­dą. Cen­tu­rio­nai bu­vo ap­suk­riau­si žmo­nės iš at­vy­ku­sių ro­mė­nų, ki­taip ne­bū­tų iš ei­li­nių ka­rių ta­pę ka­ri­nin­kais, to­dėl jie lai­kui bė­gant ga­lė­jo pa­veik­ti vie­ti­nę di­duo­me­nę ir net jo­je užim­ti aukš­tus po­stus.

Tik­riau­siai vie­ti­niai ais­čių di­di­kai po kiek lai­ko pra­dė­jo ly­giuo­tis į at­vy­ku­sius cen­tu­rio­nus ir pa­no­ro va­din­tis taip, kaip šie, ta­čiau dėl bal­tų kal­bos ypa­ty­bių jiems bu­vo la­biau priim­ti­nas žo­dis vi­tis, ne­gu cen­tu­rio­nas.

Iš­va­dos

La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad ro­mė­nų kar­ve­džio Ne­ro Clau­dius Dru­sus Ger­ma­ni­cus va­do­vau­ja­mi lai­vai pir­mie­ji iš ro­mė­nų at­ra­do jū­ros ke­lią į ais­čių že­mes 12 m. pr. Kr.

Ro­mos kar­ve­džio Dru­sus Ger­ma­ni­cus jū­ri­nės eks­pe­di­ci­jos pėd­sa­kas ais­čių-prū­sų že­mė­je: Dru­so eže­ro var­do at­si­ra­di­mas ir Dru­so mies­to įkū­ri­mas Vys­los že­mu­py­je, Ro­mos ka­ri­nin­ko cen­tu­rio­no val­džios sim­bo­lio vi­ties at­si­ra­di­mas prie­šis­to­ri­nia­me Prū­sų di­di­kų var­de an­ti­qui vi­tin­gi ir že­mės pa­va­di­ni­me Vit­lan­das.

1 pav. Šiuo­lai­ki­nė kny­ga apie ro­mė­nų kar­ve­dį Dru­zą (Dru­sus Ger­ma­ni­cus)

2 pav. Kar­ve­džio Dru­zo ko­vos Šiau­ri­nė­je Ger­ma­ni­jo­je 12–9 m. pr. Kr.

Šal­ti­nis: https://en.wi­ki­pe­dia.org/­wi­ki/­Ne­ro_C­lau­dius_D­ru­sus

3 pav. Vulfs­ta­no ke­lio­nės marš­ru­tas iš Hedeby (dabartinė Danija) į Truso (Druso) miestą Vitlande
Šaltinis: V. Šimėnas. Prūsų kilmės beieškant. Prūsų gentys I ir II tūkstantmečių sandūroje-prūsiškasis periodas (IX-XII a.). Baltų archeologija. 2002, Nr. 1(13). p. 2.

4 pav. Truso (Druso) gyvenvietės-prekyvietės (Lenkija) rekonstrukcija
Šaltinis: V. Šimėnas. Prūsų kilmės beieškant. Prūsų gentys I ir II tūkstantmečių sandūroje-prūsiškasis periodas (IX-XII a.). Baltų archeologija. 2002, Nr. 1(13). p. 8.

5 pav. Centurionas
Šaltinis: http://www.academ.lunn.ru/old/Departments/Culturology/latina5.htm

Dienos populiariausi

Etikos sargai susirūpino savo reputacija (3)

2017 m. rugsėjo 8 d.
lankomiausias

Odontologų rajone trūksta (5)

2017 m. rugsėjo 8 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas