(detali)

Orai Pakruojyje

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Pakruojo rajone

Dvaro kalvių palikuonių prisiminimai

2017 m. rugsėjo 1 d.
Živilė VALIUŠAITYTĖ

Ne­se­niai Pak­ruo­jo dva­re vy­ku­sio fes­ti­va­lio „Bum­bu­li­nės“ pa­va­di­ni­mas pa­si­rink­tas neat­si­tik­ti­nai. Pak­ruo­jo dva­ro apy­lin­kė­se bum­bu­lais bu­vo va­di­na­mi ku­me­čiai – sam­di­niai, gau­da­vę už dar­bą ne tik al­gą, že­mės, bet ir būs­tą ap­si­gy­ven­ti su šei­ma. Apie tai pa­sa­ko­ja bu­vu­sio dva­ro kal­vio vai­kai, pa­kruo­jie­čiai Al­gir­das Pliū­ra ir Be­ne­dik­ta Pliū­rai­tė Me­dze­liaus­kie­nė.

Ki­taip va­din­ti ir pri­žiū­rė­jai

„Gau­ti ku­me­čio vie­tą ba­ro­no dva­re pa­si­sek­da­vo ne vi­siems. Gal tai bu­vo pa­vy­do ge­na­ma, vie­ti­nių pa­kruo­jie­čių nu­mes­ta fra­zė: „Žiū­rėk, dva­ro bum­buls ein“, – šyp­so­da­ma­sis pra­de­da sa­vo vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mus A. Pliū­ra. Jo tė­vo Jo­nas ir Teo­do­ra Pliū­ros dva­ro ku­me­čiais bu­vo nuo 1934-ųjų.

„Gy­ve­nom dva­ro kal­vė­je. Pir­ma­me aukš­te tė­vas dir­bo, ant­ram aukš­te bu­vo mū­sų gy­ve­na­mos pa­tal­pos. Mū­sų šei­my­na: tė­vai ir trys vai­kai“.

Anot A.Pliū­ros, ba­ro­nas ku­me­čiams duo­da­vo gy­ve­na­mą vie­tą, mal­kų, šie­no, grū­dų, mil­tų, už dar­bą mo­kė­da­vo al­gą, o ne­to­li na­mų bu­vo ga­li­ma pa­si­so­din­ti dar­žą. Sa­vo gy­vu­lius ku­me­čiai ga­ny­da­vo tam skir­to­se dva­ro lan­ko­se.

Ku­me­čiai, no­rė­da­mi gau­ti dva­ro grū­dų ar mil­tų, pa­tys jų nei­da­vo pra­šy­ti. Tam bu­vo su­gal­vo­ta ap­rū­pi­ni­mo sis­te­ma.

„Gal kiek­vie­nuo­se ku­me­čių na­muo­se bu­vo mai­šai su pa­var­de. Karts nuo kar­to at­va­žiuo­da­vo va­go­rius, su­rink­da­vo tuos mai­šus, jam te­rei­kė­ję pa­sa­ky­ti ko į juos pri­pil­ti. Po kiek lai­ko, žiū­rėk, jau pil­ni mai­šai kie­me“, – pa­sa­ko­ja bu­vu­sio kal­vio sū­nus, ku­riam da­bar – aš­tuo­nias­de­šimt pen­ke­ri.

Dva­ro ba­ro­nas von der Rop­pas su ku­me­čiais ne­bend­rau­da­vo, ir dva­ro ūkio kas­die­niais rei­ka­lais neuž­siim­da­vo. Ba­ro­nas tam rei­ka­lui tu­rė­jo pa­ti­kė­ti­nius, dva­ro pri­žiū­rė­to­jus. Ir šie Lie­tu­vo­je ži­no­mi prie­vaiz­do, eko­no­mo ar ti­jū­no var­du, Pak­ruo­jo dva­re bu­vo va­di­na­mi ki­taip.

Al­gir­das ir Be­ne­dik­ta Pliū­ros pri­si­me­na, jog Pak­ruo­jo dva­ro pri­žiū­rė­to­jai bu­vo va­di­na­mi va­go­riu­mi ir urė­du. Su rei­ka­lais pas dva­ro ku­me­čius lan­ky­da­vo­si va­go­rius. Paš­ne­ko­vai pri­si­me­na ir va­go­riaus pa­var­dę – Kul­bis. Jo rei­kė­da­vę pra­šy­ti šiau­dų, mal­kų, grū­dų, ki­tų dva­ro ūkio gėry­bių.

„Auk­ščiau nei va­go­rius – de­ši­nio­ji ba­ro­no ran­ka – dva­ro urė­das. Pas­ku­ti­ny­sis dva­ro urė­das bu­vo pa­var­de Ga­di­lius,“ – kaip šian­dien pri­si­me­na dva­re au­gęs Al­gir­das. Jo ma­ny­mu, ba­ro­nas duo­da­vo nu­ro­dy­mus urė­dui, o juos vyk­dy­ti bū­da­vo pa­ve­da­ma va­go­riui.

Me­džiok­lė – tik žem­val­džiams

Ba­ro­no pa­ti­kė­ti­niui, urė­dui Ga­di­liui, ne­sve­ti­mos bu­vo ba­ro­niš­kos pra­mo­gos. Ga­di­lius ei­da­vo me­džio­ti, o kar­tu kvies­da­vo ir kal­vį. Al­gir­do ir Be­ne­dik­tos tė­vo san­ty­kiai su urė­du bu­vę bi­čiu­liš­ki.

Bro­lis ir se­suo pa­sa­ko­ja, jog urė­das pa­si­steng­da­vo, kad jų tė­vas, ga­lė­tų su po­nais me­džio­ti kar­tu. Ta­čiau no­rint me­džio­ti rei­kė­da­vę tu­rė­ti do­ku­men­tą, įro­dan­tį so­cia­li­nę pa­dė­tį – bū­ti žem­val­džiu. Be­že­mis dva­ro kal­vis lei­di­mą me­džio­ti gau­da­vo per urė­dą. Ga­di­lius sa­vo bi­čiu­liui kal­viui suor­ga­ni­zuo­da­vo fik­ty­vius me­džiok­lei rei­kia­mus do­ku­men­tus. Me­džiok­lės do­ku­men­tų ne­rei­kė­da­vę, jei dva­ro kal­vis bu­vo pri­sta­to­mas va­ro­vu.

Pats urė­das Ga­di­lius, nors ir aukš­tas pa­rei­gas uži­man­tis, ta­čiau, vis dėl­to – ba­ro­no sam­di­nys, ir­gi ne­tu­rė­da­vo me­džiok­lės do­ku­men­tų. A. Pliū­ros ma­ny­mu, anuo­met vo­kiš­ka kal­ba ir vo­kiš­ka kil­mė bu­vo pa­kan­ka­mai svar­bu, kad urė­das ga­lė­tų me­džio­ti be bū­ti­nų do­ku­men­tų.

Grau­di šuns is­to­ri­ja

Į me­džiok­lę urė­das vi­sa­da pa­siim­da­vo sa­vo šu­nį. Jo li­ki­mo is­to­ri­ja at­spin­din­ti ne­leng­vus, iš na­mų trauk­tis pri­vers­to žmo­gaus spren­di­mus.

Ar­tė­jant Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui ba­ro­nas von der Rop­pas nu­spren­dė trauk­tis. Kar­tu su juo iš­vyk­ti ruo­šė­si ir dva­ro urė­das Ga­di­lius su šei­ma. Sa­vo ge­ram prie­te­liui kal­viui Pliū­rai, urė­das pa­li­ko me­džiok­li­nį šau­tu­vą. Bet, me­džiok­li­nio šuns, nors ir pra­šo­mas, pa­lik­ti ne­ke­ti­no.

Par­ke, dva­ro kal­vės pa­šo­nė­je urė­das sa­vo šu­nį nu­šo­vė. Šuo, pri­pra­tęs sek­ti me­džiok­li­nio šau­tu­vo vamz­džio kryp­tį ir at­neš­ti nu­šau­tą tro­fė­jų, tą lem­tin­gą die­ną pa­ma­tė šau­tu­vą nu­kreip­tą į sa­ve.

Dva­ro kal­vio sū­nus pa­sa­ko­ja dar ku­rį lai­ką pri­žiū­rė­jęs šuns ka­pą. Šuo bu­vo už­kas­tas dva­ro par­ke prie tvo­ros, su­pil­tas kau­bu­rė­lis. Ta­čiau, lai­kas bė­go ir šuns ka­pas apau­go žo­le. Li­ko tik pri­si­mi­ni­mai apie pui­kų me­džiok­li­nį šu­nį.

Pa­sak Al­gir­do, urė­das tė­vui šuns ne­pa­li­ko, nes šis bu­vo iš­mo­ky­tas tik vo­kiš­kų ko­man­dų. O dva­ro kal­vis vo­kiš­kai ne­mo­kė­jo. Pa­lik­ti šuns li­ki­mo va­liai urė­das ne­si­ry­žo, su­pra­to, kad atė­ję ru­sai, tik vo­kiš­kai su­pran­tan­tį šu­nį taip pat ne­pag­los­tys.

Au­to­rės nuo­tr.

Pak­ruo­jie­čiai Al­gir­das Pliū­ra ir jo se­suo Be­ne­dik­ta Me­dze­liaus­kie­nė pri­si­me­na vai­kys­tės lai­kų Pak­ruo­jo dva­rą.

Pas­ku­ti­ny­sis ba­ro­nui tar­na­vęs kal­vis Jo­nas Pliū­ra su žmo­na Teo­do­ra.

Dienos populiariausi

Etikos sargai susirūpino savo reputacija (3)

2017 m. rugsėjo 8 d.
lankomiausias

Odontologų rajone trūksta (5)

2017 m. rugsėjo 8 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas